Šventės, slidinėjimas ir dar šis bei tas

Slidinėjimas. Po pirmo mano įrašo bloge turbūt galvojot, kad nekoks bus iš manęs slidinėtojas. Labai norėčiau paprieštarauti, kad esu bent jau ne prastesnis už vidutinišką :). Po pirmo sunkaus karto, visi kiti kartai buvo vis lengvesni ir lengvesni. Šiandien buvau slidinėti ketvirtą kartą ir jau galiu pasigirti, kad galiu nusileisti nuo gan stačios „raudonos“ trasos be jokių pargriuvimų. Kitaip sakant jau truputi prasigudrinau, nors žinoma dar yra daug kur tobulėti.

Pas Jaunių dabar yra atvažiavę mama, brolis ir brolio žmona, tai kartu su jais buvau porą kartų slidinėti. O su slidinėjimo bilietu pasibaigė taip, kad dalinuosi jį su vienu kitu lietuviu (per pusę kainą padalinę kartu nusipirkom). Čia taip daug kas daro, mat nors ir yra ant slidinėjimo pasų nuotraukos, bet jų niekas netikrina. Tai dabar slidinėjimas man nebekainuoja, kainuoja tik slidžių nuoma. Jaunius tai slides visam sezonui išsinuomojęs, tai kartais iš jo pasiskolinu.

Slidinėjimo nuotraukos: http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091219SkiingInAlpeDiSiusi#

Bolzano žiema. Nors Bolzane paprastai labai retai sninga, šį sezoną, kažkaip mum su sniegu gan sekasi. Keletą kartų neblogai padrėbė. Dievinu sniegą. O apsnigti kalnai, tai išvis atrodo pasakiškai. Labai linksma kartais: vieną dieną matai pro langą apsnigtą kalną, kitą dieną atšyla, sniegas ištirpsta ir kalnas jau nebeapsnigtas :). Dar Bolzane iki Kalėdų veikė toks Kalėdinis turgelis centre, kur krūvą Kalėdinių suvenyrų galimėjo nusipirkt. Buvom mes ten vieną kartą nuėję su chebra Kalėdinio karšto vyno pratestuot. Na kitaip sakant, žiūrėkit nuotraukas:

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091204BolzanoZiema#

Gyvenimas bendrabutyje per atostogas. Bendrabutyje iš ~100 gyventojų dabar likom keturiese. Aš, Jaunius, Pavelas (bulgaras) ir Nihan (turkė). Dar viena turkė (Sinah) buvo pasilikus per Kūčias, bet per Kalėdas jau išvažiavo į Milaną pas draugę kažkokią. Tai tylu, ramu dabar bendrabutyje, truputi nuobodu. Užtat internetas nors kartą greitas :) (normaliom dienom pas mus jis tragiškas). O per Kūčias ir Kalėdas pasidarėm bendras vakarienes iš to ką turėjom ir ką mokėjom, ir tiek. Na, bet užtat aš turiu planą-kabaną aplankyti Lietuvėlę per Naujuosius, taip kad laikykitės!

Čia įdėjau keleta nuotraukų iš Kūčių ir Kalėdų (kartu su kitais mūsų bendro maisto gaminimo baliais)

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091004BolzanoMaistas#

Slidinėjimo sezono atidarymas

Vakar atidariau savo slidinėjimo sezoną. Čia buvo mano pirmas slidinėjimo kalnuose kartas, todėl įspūdžių nemažai.

Susimokėję už nepigias paslaugas ir apsiginklavę kas slidėmis, kas snieglentėm nuskubėjom prie keltuvo į trasas. Per savo kvailumą palikau savo slidžių lazdas keltuvo išorėje (nors šiaip keltuvo išorėje reikia palikti tik slides, tam yra specialūs dėklai), tai viena lazda vos nenukrito nuo keltuvo. Ne kartą besibraukiant jai per medžių šakas, jau maniau, kad nukris, bet šiaip taip išsilaikė.

Bet džiaugtis „sėkminga“ pradžia teko neilgai. Sulaužiau vieną savo slidžių lazdą dar net nespėjęs nučiuožti iki trasos. Stebėtina, kaip greitai jos lūžta! Vos pirmą kartą parkritau ir sulūžo. Gerai, kad nunešus sulūžusią lazdą, man ją pakeitė ir mokėti papildomai nereikėjo.

Pradžia slidinėjimo buvo katastrofiškai sunki. Kadangi jau buvau ne kartą slidinėjęs „lygumų“ slidėmis Vilniuje, maniau bus nesunku išmokti. Tačiau tarp lygumų ir kalnų slidinėjimo skirtumas labai didelis. Visų pirma, kalnų slidės daug slidenės, todėl nenuostabu, kad pirmas dalykas, kurį visi išmoksta užsidėję kalnų slides yra kaip „stabdyti“. Stabdyti reikia išskėtus kojas ir slides nukreipus įstrižai vieną į kitą. Tai pradžioj ir slidinėji visą laiką pritūpęs ir išsiskėtęs kaip koks nežinau kas. Vos pabandai atsistot tiesiau, tai pasileidi dideliu greičiu į priekį ir krenti. Dar mano trasa nebuvo pati lengviausia (pačių pradedančiųjų trasa kažkodėl buvo uždaryta), tai pradžioj dribau be perstojo, net jokie išsiskėtimai nepadėjo.

Bet nieko. Kaip A. Valinskas kažkada sakė, „ąžuolai šiltnamiuose neauga". Dar pamačiau pora pražilusių bobučių besinešant slides ir pagalvojau: „jeigu jos gali slidinėt, galiu ir aš“. Ir apskritai sunku suprast, kaip tie visi vaikai ir senukai čiuožia nežmoniškais greičiais nesuklupdami, o tu pats vos pajudi išsiskėtęs ir drimbi kas 100 m. Bet galiausiai išmokau bent išsiskėtus nepargriūti, o po to po truputi ir posūkius daryti. Paskutinį kartą jau čiuoždamas visą trąsą nenugriuvęs įveikiau.

Na galiausiai apibendrinus visai patiko. Dar galėjau pasiguosti bent tuo, kad tiem, kas pirmą kartą bandė snieglentę sekėsi ne ką geriau. Ir, beje, labai gražus kraštovaizdis slidinėjimo vietos. Reiks pagalvot apie sezoninį bilietą, nes jis nors ir nepigus, bet per 7-8 slidinėjimo kartus jau atsiperka. Beje, už slidinėjimą mes visi suplojom beveik po 50 eurų (30 už slidinėjimą, 18 už slidžių nuomą).

Čia keletas nuotraukų (ne mano darytų, o Pavelo, kuris kartu važiavo):

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091207SkiingInObereggen#

Venecija

Pirmadienį ir antradienį praleidau gondolų mieste. Šiuo metu ten vyksta didelė šiuolaikinio meno paroda. Grupė dizaino studentų iš Bolzano universiteto ten važiavo pamatyti tos parodos (jiem universitetas dalį kelionės kainos kompensavo), tai keletas iš mūsų (aš, Jaunius ir Pavel) nusprendėm prie jų prisijungti.

Venecija vienas iš miestų, kurį reikia pamatyti. Visų pirma Venecijoje nėra nei vienos mašinos. Čia visos gatvės yra tokios siauros, kad mašinos čia paprasčiausiai niekur net netilptų. Jei atvažiuoji į Veneciją su mašina, tai ją tenka palikti stovėjimo aikštelėje prie miesto, o toliau - pėsčiomis arba vandens transportu.

Kitas įdomus dalykas yra vandens autobusai. Tai laivai funkcionuojantys visiškai analogiškai autobusams. Jie stoja šalia tokių platformų ant kranto, kurios atitinka autobusų stoteles. Ir net iš vidaus tie laivai atrodo grynai, kaip autobusai. Beje, verta paminėti, kad net policija Venecijoje plaukioja su laivais :).

Pastatai mieste iš išorės nė kiek nerenovuoti. Bandoma išlaikyti juos kuo autintiškesnius. O gatvės kaip jau minėjau labai siauros. Ir viskas einant tolyn kartojasi ir kartojasi. Jausmas kaip tikram labirinte. Orientuotis beveik neįmanoma. Dar Venecijoje, žinoma, daugybė kanalų ir tiltų. Kažkas sakė, kad Venecijoje yra virš tūkstančio tiltų.

Na, žodžiu, man buvo įdomu viską pamatyti ir patiko. Dar kaip minėjau buvome meno parodoje. Paroda irgi visai nieko. Apie ją daug nepapasakosi, reikia pamatyti.

http://picasaweb.google.co.uk/karolis.uziela/20091116Venecija# - Nuotraukos iš Venecijos

http://picasaweb.google.co.uk/karolis.uziela/20091116BiennaleParoda# - Nuotraukos iš parodos

Ką Karolis veikia Italijoj?

Rodos, ką tik atvažiavau, bet semestras jau kaip reikiant įsibėgėjo. Aš tuo tarpu, be mokslo, dar susiradau sau krūvą užsiėmimų (kaip visada dalyvauju, visur kur įmanoma, savam stiliuj).

Choras. Kas mane gerai pažįsta, žino, kad prie progos mėgstu užtraukti vieną kitą natą :). Jau seniai norėjau pabandyti lankyti chorą, o dabar kaip tik pasitaikė nebloga proga. Chorą kaip tik organizuoja vienas lietuvis studentas - Simonas. Bet turim kiek vyresnį užsiėmimų vadovą italą, kuris dėl kažkokių priežasčių netingi su mumis terliotis. Gan keista, nes choras nemokamas, tai kažin ar tas italas choro vadovas kažką gauna.

Narių chore nedaug, 10 – 15, ir nelabai reguliariai visi vaikšto (aš pats kol kas tik vieną užsiėmimą praleidau). Merginų šiek tiek daugiau, bet vaikinai kažkodėl reguliariau vaikšto, tai gaunasi maždaug po lygiai. Dainuojam angliškai ir itališkai. Dainuojant dėl italų kalbos problemų nekyla, nes dainuoji, kas parašyta ir tiek. Tačiau truputi nesmagu, kad vadovas nekalba angliškai. Tai tik iš išraiškos ir balso tono galiu suprast, ar pataikom mes dainuodami į natas ar nelabai :). Bet nieko, kartais man kolegos išverčia, ką vadovas kalba.

Dainavimo lygis kol kas mano neypač, bet nieko, svarbu priėmė :). Po truputi tobulėju, o tai svarbiausia. Išsiaiškinom, kad mano balsas yra baritonas (vidutinio aukštumo), kas truputi lėva, kadangi mūsų chore dažniausiai baritono rolės nereikia... Tai kol kas dar mėtausi ir bandau dainuot tai tenoru (aukštai), tai bosu (žemai). Bosu lengviau sekasi į natas pataikyt, bet pačių žemiausių natų negaliu išdainuot. Tenoru kol kas sunkiai sekasi, bet galbūt ateičiai būtų didesnis potencialas, nes aukštas natas galima išmokti išdainuot, o žemų, jei jau Dievas nedavė, tai ir neištrauksi...

Karatė. Tas pats Simonas, kuris organizuoja chorą, dar organizuoja ir karatė. Iš pradžių maniau, kad ne, karatė tikrai ne man. Man labiau prie širdies šokiai, o ne muštynės. Be to ir kainuoja gan brangiai (130 eurų už semestrą). Ale, Simonas pasiūlė ateit vieną kartą pabandyt nemokamai, pamaniau kodėl gi ne. Pabandžiau. Patiko.

Mušimosi kol kas per užsiėmimus visai nedaug, o tiksliau išvis nėra :). Darom tik pratimus visokius, mokomės kaip reikia taisyklingai smūgiuot. Tas taisyklingas smūgiavimas, tai man net šiek tiek primena šokių pamokas, ypač lindy hopo. Ranką laikyk taip, o ne kitaip, smūgiuok iš kūno, sulenk kelius. Same stuff. Tik va čia muzikos nėra :). Pradžioj ir pabaigoj darom labai daug įvairių fizinių pratimų (turbūt mažiausiai pusę laiko iš 1,5 val užsiėmimo skiriam pratimams). Bet tie pratimai man labai patinka, pagrinde dėl jų ir lankau. Grįžęs į Vilnių kažin ar toliau kovos menus kokius nors lankysiu, nes kaip jau sakiau, man šokiai labiau prie širdies. Tačiau kūną palavint niekada ne pro šalį. Turėtų ir lindyhopui naudos būti :). Beje, mes čia mokomės modernią karatė, o ne tą grynai tradicinę. Nelabai nusimanau, kuo jos skiriasi. Bet vadovas turi juodą diržą, tai turbūt nėra lėvakas :). Tarp kitko, užsiėmimai vyksta vokiškai, bet tai irgi nedidelė problema.

Joga. Tam, kad maža nepasirodytų, dar užsirašiau į jogos pamokas. Kainuoja nebrangiai, 20 eurų už 10 užsiėmimų. Užsiėmimai vyksta irgi vokiškai, bet dažniausiai išverčia man kas nors. Per užsiėmimus darom visokius kūno pratimus, kurių dauguma yra lankstumo (kai kurie panašūs į karatė pratimus). Tačiau kai kurie pratimai pratimai tai jau net neaišku ar lankstumo, ar labiau šiaip kažkokie ritualai. Dar kvėpavimo pratimų keletą darom. O tarp pratimų visada būna relaksacijos pauzės. Yra trys relaksacijos pozos (gulint ant pilvo, gulint ant nugaros ir atsiklaupus ant kelių). Pabaigoj užsiėmimų būna ilga (5-10min.) relaksacijos pauzė, per kurią taip atsirelaksuoji, kad jai pasibaigus jautiesi kaip gerai pamiegojęs :). Taigi mėgstantiems parelaksuoti ir pasilankstyti joga pats tas. Man irgi patinka :).

Hiking. Vos atvažiavęs į Italiją negalėjau atsidžiaugti kalnais, bet ir dabar vis dar negaliu. Praeitą šeštadienį buvau nerealiam žygyje į kalnus. Lipom į kalnus esančius šalia Merano miesto (pusvalandis su traukiniu nuo Bolzano). Kadangi vakare anksti temsta, o be to ir paskutinis funikulierius nuo kalno yra 18:00, tai turėjom anksti keltis, kad spėtume apeiti visą maršrutą. Taigi kėliausi 5:30, o 6:30, jau sėdėjau traukinyje į Merano :).

Bet buvo VERTA. Vaizdai kalnuose tiesiog pribloškiantys. Kas įdomu, tai, kad kalnai toje vietoje yra “trijų aukštų”. Iš pradžių kelėmės į milžinišką kalną funikulierium. Tada šiek tiek paėjėję, lipom į žiauriai didelius kalnus esančius ant to milžiniško kalno. Viršuje tų žiauriai didelių kalnų pamatėm daug sniego ir kalnų ežerus. Be to šalia ežerų dar pamatėm didžiulius sniego kalnus (“trečias aukštas”). Į tuos jau nebelipom, nebūtume spėję per vieną dieną. Bet ką čia daug papasakosi. Let the pictures do the talking:
http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091031MeranoHike

Dar prieš pora savaičių buvom įkopę į vieną kalną prie pat mūsų miesto. Ant to kalno yra toks kryžius, kuris ir buvo mūsų kelionės tikslas. Bet čia toks kasdienis kopinėjimas, nepalyginsi su Merano kalnais. Keletas nuotraukų:
http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091025KelioneIkiKryziaus#

Išvados. Taigi susumavus gaunasi, kad pirmadieniais ir trečiadieniais lankau chorą, antradieniais ir ketvirtadieniais karatė, penktadieniais jogą, o savaitgaliais hike‘inu ir tūsinuosi. Tūsų tiesa jau sumažėjo, tie ketvirtadieniniai uni-parčiai jau atsibodo ir išsisėmė, nebevisada ten einu. Bet atsiranda šiaip visokių atsitiktinių. Kyla klausimas, o kada mokytis? Na kol kas viską spėju. Apie mokslą, beje, kada nors vėliau parašysiu ;).

Šiek tiek naujų įspūdžių

Torggelen. Torggelen – tai šio krašto žmonių svarbios rudeninės tradicijos pavadinimas. Tradicijos esmė yra eiti pas ūkininkus į svečius valgyti tradicinio maisto ir paragauti naujo šių metų vyno. O vienas iš pagrindinių patiekalų visada būna kepti kaštonai. Aš net nežinojau, kad juos galima valgyti :). Iškepa kaštonus, o tada nusilupi su nagais ir skanauji. Visai skanu :). Kaštonai panašūs kaip Lietuvoj, bet sako, kad yra dvi rūšys: viena valgoma, kita nevalgoma, nors labai panašiai jos atrodo.

Tai va, belieka paminėti, kad mes šitą tradiciją išbandinėjom su kitais Bolzano lietuviais (apie 12 lietuvių buvo ir pora užsieniečių). Kėlėmės su keltu į kalną ir ėjom pas ūkininkus valgyt (aišku ne už dyką). Dar beeidami sušokom liaudišką šokį („Bitute pilkoji, kur tu medų nešioji...“). Pripešėm iki soties, jau vos pajūdėt į galą galėjom. Bet judėt reikėjo, nes buvo vėlus vakaras, o keltai taip vėlai jau nebevažiavo. Taigi viena iš smagiausių dalių buvo eiti pėščiom nuo kalno :). Tamsu visiškai buvo, nors ir turėjom keletą prožektorių, bet vis tiek buvom pasiklydę truputi vienu

momentu :). Kelias žiauriai status... Bet nieko, per geros pusantros valandos nusigavom į kalno papėdę ir tada pėstute atgal į miestą.
http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091012Torggelen

Messner Mountain Museum. Kadangi keletas iš mūsų erasmusininkų nusipirkom dviračius (papigiai, dėvėtus), tai nusprendėm šeštadienį su dviračiais nukeliaut iki netoliese kalne esančios pilies su muziejum. Tikrai neprašovėm – nerealiai patiko. Pilies ekspoziciją sudarinėjo vienas po pasaulį pakeliavęs alpinistas. Kiek supratau, muziejaus idėja yra maždaug pademonstruoti kaip skirtinguose kraštuose atrodo kalnai ir žmonių kultūra. Labai daug tibetietiško – kinietiško stiliaus piešinių ir skulptūrų. Taip pat daug alpinizmo įrangos ekspozicijų, žymių alpinistų asmeninių daiktų ir pan. Pvz. buvo stiklainis su Edmund Hillary (pirmas žmogus įkopęs į Everestą) plaukais :). Na ir kas be ko, kadangi pilis gana aukštai, tai galima pasidairyti gražių vaizdų :).

http://www.messner-mountain-museum.it – muziejaus webpage

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091017KelioneIPili

Purple vodzka party. Tą patį šeštadienį dar spėjau sudalyvaut purple vodzka party (kažkas sugalvojo suorganizuot tokį mūsų barake). Visi turėjo violetine spalva apsirengt, o tiem, kas neapsirengė, už bausmę buvo violetine spalva nulakuoti nagai :). Dar šito parčio esmė buvo gert vodzką, kaip iš pavadinimo aišku. Daug neprisigėriau, nes jau rytojui šį bei tą buvau numatęs :). Šiaip visai smagu buvo.

Jei jau prakalbom apie parčius, tai man Bolzano parčiuose beveik visada trūksta šokių :). Dauguma parčių vyksta baruose – pubuose, kur ten į vidų net kartais sunku būna įsigrūst, o apie vietą šokt tai tik pasvajot. Labiau tokie pabendravimo parčiai. Nors būna ir su šokiais. Kas gerai, kad parčiai bent jau visada turi kokią nors temą. Pvz, Black&White party (visi turi rengtis baltai – juodai), Shisha party (kaljano partis), Helium party (visi traukia helį iš balionų ir kalba plonu balsu, kaip amerikietiškuose filmuose). Tai va tiek apie parčius. Daug jų vyksta, bet šiaip nieko ypatingo.

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091017PurpleVodzkaParty

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091010Flashback80sParty - čia iš kito parčio

San Genesio barbekiu. Tam, kad savaitgalis būtų pilnai išpildytas, tai prisijungiau prie grupėlės, kuri sekmadienį suplanavo keliauti ant kalno ir pasidaryti barbekiu. Pasirodo, kalnas buvo tas pats į kurį mes ėjom ragaut „Torggelen“. Bet nieko, vis tiek smagu buvo. Bloga žinia – paskutinis keltas nuo kalno buvo 18:00, o mes atėjom 18:03 :). Teko vėl kabarotis pėsčiom nuo kalno. Bet šį kartą paprastesnį, asfaltuotą maršrutą pasirinkom, tai viskas gerai buvo. Beje, kalnuose žiaaauriai skanūs obuoliai, kriaušės ir vynuogės (pasivogėm truputi).

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091018BBQInSanGenesio

Pirmieji įspūdžiai

Taigi bandysiu rašyti blogą apie savo erasmus studijas Italijoje. Mano pirmieji įspūdžiai po nepilnų dviejų savaičių...

Kelionė. Keliavom dviese, aš ir Jaunius (mifo programų sistemų magistrantūros pirmakursis). Skridom su Ryanairu iš Kauno į Frankfurtą, Frankfurte praleidom naktį ir varėm ryte iš Frankfurto į Milaną. Po to traukiniais į Bolzano.

Šiaip miegoti oro uoste buvo nauja ir gal net įdomi patirtis (kaip pirmam kartui). Ten buvo nemažai tokių profesionalų, kurie su miegmaišiais ir pripučiamais čiužiniais miegojo, o mes tiesiog įkalėm vokiško alaus ir išsidrėbėm prie Rynairo check-in stalų ant žemės.

Nuotraukas žiūrėkit čia:

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20090922KelioneIBolzano#

Apartamentai. Gyvenam visiškai naujam bendrabutyje (jis vis dar įrenginėjamas, bet kambariuose jau viskas ok). Pro langą matosi tiesiog tobulas vaizdas – pasakiško grožio kalnai, tarsi iš atvirutės. Vien dėl šito vaizdo buvo verta važiuot. Gyvenu su Jaunium vienam butuke, bet atskiruose kambariuose (dalinamės virtuve ir vonia). Šiaip viskas super įrengta, nieko netrūksta. Gal tik lėvoka, kad nėra orkaitės, nei kambaryje, nei bendroje virtuvėje. Ai ir dar lėva, kad nebuvo jokių indų, tai reikėjo savo pirkt. Šiaip turėtume turėt dar bendrą movie/music room, bet kol kas dar neįrengtas. Dar turim treniruoklių kambarį, tik jame labai nedaug tų treniruoklių ir išvis pastaruoju metu jis kažkodėl užrakintas. Turim dar didžiulę terasą antrame aukšte, kur vakarais renkamės pabendrauti ir paskanauti pigaus ir skanaus itališko vyno :). Bet apibendrinus, tai viskas čia super, apartamentai karališki. Geriau net nei Brėmene, nors ir ten jau neprastai buvo. Tiesa, gaila, kad bendrabutis tolokai nuo universiteto (30-40 min pėsčiom). Bet galima važiuoti autobusu (15min) arba nusipirkt dviratį, kaip aš tikriausiai ir padarysiu.

Apartamentų nuotraukos čia: http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20090923BolzanoKambarys#

Maistas. Universitete yra valgykla, kur studentai gali nebrangiai pavalgyti. Kainuoja 2 arba 3 eurus (už 3 eurus gali pasirinkti daugiau maisto). Maistas yra gan neblogas, tačiau tiesą sakant visada labai vienodas. Picos, makaronai, mėsos patiekalai (pagrinde kiaulienos), daržovės. Bet visada beveik lygiai tas pats. Tačiau kadangi galima valgyti ir kitur, o be to galima gamintis namie, tai tikiuosi pernelyg valgyklos maistas neatsibos (ne taip kaip Brėmene, kur valgiau beveik visada toj pačioj valgykloj). Kavinėse ir parduotuvėse maistas gan brangus (Bolzano yra antras pagal brangumą Italijos miestų). Bet nevalgant dažnai kavinėse ir apsipirkinėjant pigiose parduotuvėse įmanoma gyventi gan taupiai. Užtat itališkos picos ir sūriai yra labai skanūs, o vynas labai pigus :). Mes perkam vyną visada tarp 1 ir 2 eurų, o skonis tikrai neprastesnis už lietuviškų. Čia sudėjau daugumą patiekalų, ką virtuvėj sumeistravom (Jaunius gan neblogas kulinaras :) )

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091004BolzanoMaistas#

Dar blynus su obuoliais kepėm vieną rytą ir vaišinom užsieniečius, bet blynai buvo tokie skanūs, kad net nespėjom nufotografuot :). Kol kas nedaug patiekalų, bet kai valgyklos maistas nusibos, gal pradėsim daugiau meistraut :)

Miestas. Miestas čia nedidelis, apie 100 tūkstančių gyventojų. Bet labai gražus. Iš visų pusių supa kalnai. Kur pažvelgsi – matai kalnus. Be to miestas labai tvarkingas. Čia yra to pasekmė, kad jame apie pusė gyventojų yra vokiečiai. Mieste dvikalbystė – dauguma užrašų ir vokiškai ir itališkai. Mieste daug dviračių takų, mažai mašinų, autobusai atvažiuoja visada laiku ir t.t. Taigi tvarka mieste vokiška, panašiai kaip Brėmene. Vokiška tvarka, itališkas maistas, šiltas klimatas – man visai patinka šitas derinys :). Oras pas mus dabar kaip Lietuvoje vasarą – dieną virš 20 laipsniu, vakare truputi šalčiau, bet ir tai dauguma vakarų net su maikute nebūna šalta. Miesto nuotraukos: http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20090923BolzanoMiestas

Paskaitos. Dar nedaug paskaitų turėjau, tai nedaug galiu pasakyt. Bet jau matosi, kad lygis aukštesnis, nei MIFe. Universitetas turi daug pinigų, visos auditorijos gerai įrengtos, viskas nauja, viskas blizga. Dėstytojai irgi kiek girdėjau visai neblogi. Italai patys laiko, kad čia vienas iš geresnių jų universitetų. Tvarka irgi gan vokiška, kas yra privalumas. Nors tiesa su tvarkaraščio sudarymu buvo truputi sudėtingiau nei Brėmene, nes čia kai kurios paskaitos prasideda tik antrą arba trečią savaitę, dar nėra visų kursų aprašymų ir pan. Tikriausiai, kad italų įtaka įneša truputi betvarkės :). Bet nieko baisaus. Dar galutinai neapsisprendžiau, bet ko gero imsiu šituos kursus:

1. Introduction to Artificial Intelligence

2. Data Warehousing and Data Mining (šitas turi dvigubai daugiau kreditų nei kiti, todėl bus sunkesnis)

3. Formal Languages (su logika susijęs kursas. Girdėjau, kad labai geras dėstytojas

4. Internet and Mobile Services (paprogramuosiu mobiliakams)

5. Similarity Search (sekų panašumo analizė. Labai gerai, turėtų būti naudinga kaip bioinformatikui)

6. Computational Linguistics (apie kalbos atpažinimą. Bet rašytinės, ne sakytinės)

Veikla. Veiklos kol kas netrūksta ir nėra nuobodu. Kaip jau minėjau vakarais dažniausiai su erasmusininkais ir kartais kitais studentais sėdim terasoj ir dažniausiai gurkšnojam vynelį (jei nereikia anksti keltis kitą dieną) :). Visi malonūs, draugiški ir pan :). Kiekvieną savaitę būna studentų vakarėliai (jau du buvo). Ar ten įdomu priklauso nuo to, ar esi vakarėliu mėgėjas (man ten visai smagu) :). Dar visokių sporto ir kitokių veiklų siūlo studentų asociacijos. Kol kas dar niekur neužsirašiau , bet turbūt užsirašysiu į baseiną (25 eurai per semestrą). Gaila, kad jokio šokių klubo nėra universitete, nors anksčiau buvo :/. Dar vokiečių kalbos kursam užsirašiau (nemokami). Norėjau užsirašyt italų, bet kertasi su paskaitų tvarkaraščiu, tai neišėjo... Beje, Bolzano universitete labai daug lietuvių (spėju 30-40), bet kol kas su jais daug nebendrauju, išskyrus su Jaunium ir Aiste (kita erasmus studente iš Kauno). Brėmene lietuvių bendruomenė buvo mažesnė (10-15 lietuvių), todėl ir šiek tiek vieningesnė.

O svarbiausia veikla, žinoma, yra vaikščiojimas po kalnus (dėl ko aš čia pagrinde ir važiavau). Buvau kalnuose abu savaitgalius. Užpraeitą savaitgalį, buvo visai nieko, o praeitą savaitgalį buvo tiesiog super. Nuotraukas iš kalnų galite pažiūrėti čia:

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20090927KelioneIKalna#

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091004AlpeDiSiusi02#

Lauksim kol prasidės slidinėjimo sezonas, tai bus kita pagrindinė veikla :).

Tai va kol kas tiek :). Kai bus naujų įspūdžių, gal dar ką nors parašysiu. Jau pradedu pasiilgti Lietuvos, lindy hopo ir jūsų visų. Bet nieko, greit grįšiu ;)