2009 m. gruodžio 8 d., antradienis

Slidinėjimo sezono atidarymas

Vakar atidariau savo slidinėjimo sezoną. Čia buvo mano pirmas slidinėjimo kalnuose kartas, todėl įspūdžių nemažai.

Susimokėję už nepigias paslaugas ir apsiginklavę kas slidėmis, kas snieglentėm nuskubėjom prie keltuvo į trasas. Per savo kvailumą palikau savo slidžių lazdas keltuvo išorėje (nors šiaip keltuvo išorėje reikia palikti tik slides, tam yra specialūs dėklai), tai viena lazda vos nenukrito nuo keltuvo. Ne kartą besibraukiant jai per medžių šakas, jau maniau, kad nukris, bet šiaip taip išsilaikė.

Bet džiaugtis „sėkminga“ pradžia teko neilgai. Sulaužiau vieną savo slidžių lazdą dar net nespėjęs nučiuožti iki trasos. Stebėtina, kaip greitai jos lūžta! Vos pirmą kartą parkritau ir sulūžo. Gerai, kad nunešus sulūžusią lazdą, man ją pakeitė ir mokėti papildomai nereikėjo.

Pradžia slidinėjimo buvo katastrofiškai sunki. Kadangi jau buvau ne kartą slidinėjęs „lygumų“ slidėmis Vilniuje, maniau bus nesunku išmokti. Tačiau tarp lygumų ir kalnų slidinėjimo skirtumas labai didelis. Visų pirma, kalnų slidės daug slidenės, todėl nenuostabu, kad pirmas dalykas, kurį visi išmoksta užsidėję kalnų slides yra kaip „stabdyti“. Stabdyti reikia išskėtus kojas ir slides nukreipus įstrižai vieną į kitą. Tai pradžioj ir slidinėji visą laiką pritūpęs ir išsiskėtęs kaip koks nežinau kas. Vos pabandai atsistot tiesiau, tai pasileidi dideliu greičiu į priekį ir krenti. Dar mano trasa nebuvo pati lengviausia (pačių pradedančiųjų trasa kažkodėl buvo uždaryta), tai pradžioj dribau be perstojo, net jokie išsiskėtimai nepadėjo.

Bet nieko. Kaip A. Valinskas kažkada sakė, „ąžuolai šiltnamiuose neauga". Dar pamačiau pora pražilusių bobučių besinešant slides ir pagalvojau: „jeigu jos gali slidinėt, galiu ir aš“. Ir apskritai sunku suprast, kaip tie visi vaikai ir senukai čiuožia nežmoniškais greičiais nesuklupdami, o tu pats vos pajudi išsiskėtęs ir drimbi kas 100 m. Bet galiausiai išmokau bent išsiskėtus nepargriūti, o po to po truputi ir posūkius daryti. Paskutinį kartą jau čiuoždamas visą trąsą nenugriuvęs įveikiau.

Na galiausiai apibendrinus visai patiko. Dar galėjau pasiguosti bent tuo, kad tiem, kas pirmą kartą bandė snieglentę sekėsi ne ką geriau. Ir, beje, labai gražus kraštovaizdis slidinėjimo vietos. Reiks pagalvot apie sezoninį bilietą, nes jis nors ir nepigus, bet per 7-8 slidinėjimo kartus jau atsiperka. Beje, už slidinėjimą mes visi suplojom beveik po 50 eurų (30 už slidinėjimą, 18 už slidžių nuomą).

Čia keletas nuotraukų (ne mano darytų, o Pavelo, kuris kartu važiavo):

http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/20091207SkiingInObereggen#


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą