Jau prieš porą savaičių spėjau grįžti į Lietuvą, bet kaip ir žadėjau dar truputi papasakosiu apie pačias studijas Bolzano universitete.
EDIT: Jei domitės Bolzano universitetu, galite paskaityti erasmus studentų aprašomąsias ataskaitas (ten yra ir mano ataskaita):
http://erasmus.tprs.vu.lt/ataskaita/atsiliepimai/index.php?salis=11&uni=166
Universiteto infrastruktūra
Bendras vaizdelis. Universitetas yra labai jaunas ir mažas. Tai turi savų privalumų ir trūkumų. Sakyčiau, kad mažo universiteto privalumai atsveria trūkumus, nes mažiau studentų paskaitose, daugiau dėmesio dėstytojai gali skirti kiekvienam studentui individualiai (o aš dėmesį labai mėgstu) :). Be to universitetas labai turtingas. Pinigų turi net daugiau negu reikia. Viskas universitete nauja ir moderniška. Be to, jau vien daug ką pasako, kad kai kurie dėstytojai važinėja į universitetą kartą per savaitę net iš Milano (iki Milano 4 valandos traukiniu).
Universitete yra tik 5 fakultetai: Computer Science, Economics and Management, Education, Design and Art, Science and Technology (pastarasis labai mažas, turi vos tris specialybes). Studijos universitete vyksta net trimis kalbomis: italų, anglų ir vokiečių. Studijuojantiems Computer Science fakultete, tai nesudaro problemų, nes ten paskaitos vyksta tik anglų kalba, tačiau lietuviams atvažiavusiems studijuoti Economics and Management arba Design and Art fakultetuose ir nemokantiems gerai italų ir vokiečių kalbų, yra gan sudėdinga. Šalia savo dalyko kursų, tenka dar intensyviai mokytis užsienio kalbų. Beje, visi čia studijuojantys lietuviai gauna stipendijas iš Bolzano provincijos (apie kurias universiteto tinkalapyje nieko nerašoma) ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl čia yra tiek daug lietuvių.
Biblioteka. Biblioteka mano akimis yra superinė. Ji yra pačiame universiteto pastate, tačiau užima didžiulį plotą ir driekiasi net per keturis aukštus. Knygų man labai daug joje nereikėdavo, bet ko prisireikdavo visada surasdavau. Knygos tvarkingai suskirstytos į lentynas, todėl nesunku surasti tai, ko reikia. Be to, bibliotekoje sudarytos labai geros sąlygos mokytis: visuose keturiuose aukštuose pilna stalų skirtų studentams. Ir kas svarbiausia studentai šiomis sąlygomis labai aktyviai naudojasi: sesijos metu kartais net sunku būdavo rasti laisvą stalą visuose keturiuose aukštuose, bet studentų netrūksta bibliotekoje ir viso semestro metu. Kelios bibliotekos nuotraukos:
http://picasaweb.google.com/karolis.uziela/201002BolzanoBiblioteka#
Studento kortelės. Studento kortelė Bolzano universitete turi papildomą funkciją: ji veikia kaip studento elektroninė piniginė. Su ja galima atsiskaityti valgykloje, spausdinti ir šviesti lapus bibliotekoje, netgi pirkti kavą ar šokoladukus iš tų aparatų koridoriuose (nežinau kaip jie lietuviškai vadinasi). Labai labai patogu. Kortelė veikia iš gana toli, todel norint atsiskaityti, studento kortelės net nereikia išimti iš piniginės: pavyzdžiui priglaudi piniginę prie kavos aparato tam skirtoje vietoje, pasirenki kavą su mygtuku ir viskas. Ir nereikia pastoviai krapštyti centų piniginėje :)
Mokymosi sistema
Kadangi lankiau Computer Science fakulteto paskaitas, tai savaime suprantama kalbėsiu tik apie šį fakultetą. Taip pat truputi palyginsiu Bolzano universiteto mokymosi sistemą su kitų universitetų, kuriuose mokiausi: VU (MIF) ir Jacobs University Bremen mokymosi sistemomis.
Mokymasis semestro metu. Mokytis Bolzano universitete nebuvo labai sunku. Semestro metu reikėjo mokytis gal truputi daugiau negu MIFe, bet panašiai. Užtat paskaitų kokybė sakyčiau geresnė nei MIFe. Dėstytojai vakarietiškesni, pagarbiau žiūri į studentą, labiau stengiasi užmegzti ryšį ir padėti mokytis. Beveik visos paskaitos vykdavo su prezentacijomis per projektorius, kas man patinka, nes nereikia nieko rašyti ir konspektuotis (ko aš labai nemėgstu). Viena paskaita (Formal Languages) neturėjo slaidų, dėstytojas viską rašė ant lentos, tačiau dėstytojas davė konspektus, kuriuose viskas buvo praktiškai identiška, ką jis rašydavo ant lentos. Sakyčiau tobulas variantas. Nereikia rašyti, gali įsiklausyti, ką aiškina dėstytojas, o konspektus turi pilnus ir tvarkingus. Patys studentai irgi yra daug stropesni ir daugiau dirbantys nei MIFe (kas manau yra mažesnio studentų skaičiaus ir geresnės dėstymo kokybės pasekmė).
Taigi semestro metu nei namų darbų, nei quizz'ų, nei midterm'ų praktiškai nebuvo (taip kaip būdavo Jacobs universitete). Šiuo atžvilgiu Bolzano panašesnis į MIFą ir spėju į daugumą kitų Europos universitetų, kadangi quizz'ai ir namų darbai labiau amerikietiškos studijų sistemos ypatybė (Jacobs universitetas pagrįstas amerikietiškos mokymosi sistemos principu). Iš vienos pusės, manau, kad quizz'ai ir namų darbai tave priverčia daugiau mokytis viso semestro metu, todėl daugiau ir išmoksti. Iš kitos pusės, Jacobs universitete su šitais dalykais buvo šiek tiek „persūdyta“: reikėjo mokytis tiek, kad nebelikdavo niekam kitam laiko. Manau, geriausia būtų rasti aukso viduriuką: kažkiek quizz'ų ir namų darbų tikrai nepakenktų (ypač MIFe), bet ne per daug.
Beje, Software Engineering kryptis kiek girdėjau, Bolzano universitete nėra labai stipri (nors universitetas ir bando ją stiprinti). Užtat su duombazėm ir logika susijusios Computer Science kryptys yra gan stiprios.
Projektai. Tačiau Bolzano universitetas pranoksta Jacobs bent vienu požiūriu: čia semestro metu studentai turi atlikti gan nemažai grupinių arba individualių projektų (kas šiek tiek atstoja namų darbus). Jacobs ir MIF projektų taip pat buvo, bet ne tiek daug. Bolzane turėjau 6 kursus ir net 4 iš jų turėjau daryti projektus. Tie projektai yra įvairūs, bet dažniausiai juos turi daryti didžiąją dalį semestro, o pabaigoje pristatyti rezultatus ir parašyti raportą. Darbo reikia įdėti nemažai, o tai ypač atsiliepia semestro gale, kai tie visi projektai baiginėjasi ir dar reikia pradėti ruoštis egzaminams.
Egzaminai. Patys egzaminai, nėra sunkūs. Sakyčiau, net lengvesni, nei MIFe. Visos egzaminų užduotys dažniausiai jau būna matytos, nebūna nieko netikėto. Be to, dauguma dėstytojų padaro vadinamuosius „Sample exam“. Tai yra kitaip tariant egzamino generalinės repeticijos. Studentai sprendžia užduotis visiškai analogiškas egzaminui, tiesiog tos užduotys nėra vertinamos. Manau, tai padeda geriau pasiruošti egzaminui, be to nėra tokio streso, kai nežinai net ko tikėtis per egzaminą.
Tiesa, viena įdomi egzaminų ypatybė, kad kai kurie egzaminai vyksta žodžiu (nei MIFe nei Jacobse neturėjau nei vieno egzamino žodžiu, o Bolzane turėjau net 2). Pati egzamino žodžiu idėja gal ir nebloga, nes dėstytojui tikriausiai lengviau matyti „ant kiek studentas gaudosi“. Tačiau viena man nepatikusi ypatybė buvo, kad egzaminai vyko vadinamu „bilietų“ principu. Taigi turėdavai traukti bilietą su vienu arba vos keletu klausimų iš siauros kurso srities. Todėl gana daug priklauso nuo sėkmės, ar būsi gerai pasiruošęs būtent tam klausimui ar ne. Be to, daugiau nervų, kad ištrauksi būtent tą klausimą, apie kurį praktiškai nė nenutuoki (ačiū dievui man „traukt“ sekėsi).
Kursai, kuriuos mokiausi
Labai trumpai apie kursus, kuriuos mokiausi. Kadangi galėjau pasirinkti visiškai bet kokius kursus, pasirinkau, kas man pasirodė įdomiausia. Vienas kursas buvo skirtas bakalaurams, vienas magistrams, o visi likę yra vadinami „stream“ kursai, kuriuos gali pasirinkti tiek bakalaurai, tiek magistrai. Beje, projektus reikėjo ruošti visiem kursam išskyrus Formal Languages ir Introduction to Artificial Intelligence. Egzaminai žodžiu buvo iš Similarity Search ir Data Warehousing and Data Mining. Pažymiai mano buvo geri, įrašiau juos skliausteliuose. Bolzano universiteto vertinimo sistema trisdešimtbalė.
Formal Languages (bakalaurų kursas, pažymys 30/30). Nežinau, kaip paaiškinti kas tai per dalykas, be to turbūt daugelis iš šito blogo skaitytojų nutuokia. Iš esmės tai loginiai-matematiniai Computer Science pagrindai. Dėstė prof. D. Calvanese, superinis dėstytojas. Labai gerai dėsto ir išmano savo dalyką, be to yra daug pasiekęs ir žinomas šitoje srityje. Man kursas buvo gana lengvas, nors žinau, kad kam sunkiau sekasi su matematika, tai sunkiau ir su šito dėstytojo dėstomais dalykais sekasi.
Internet and Mobile Services (stream, pažymys 30/30). Kurso pagrindinė tema – programavimas mobiesiems telefonams su JAVA 2 Micro Edition platforma. Jei mėgsti programuoti, kursas įdomus. Dėstytojas dr. F. Ricci irgi labai geras. Dar mokėmės šiek tiek teorijos apie mobilių ryšių tinklus ir jų veikimo principus, kas bent jau man buvo šiek tiek nuobodžiau.
Introduction to Artificial Intelligence (stream, pažymys 29/30). Dalykas iš esmės turėjo būti įdomus, bet kažkodėl beveik visą medžiagą jau žinojau (nors tokio kurso ir neturėjau). Ir šiaip kursas buvo man per lengvas ir paviršutiniškas. Praktiniai užsiėmimai buvo visai nieko, bet paskaitos labai nuobodžios (paprasti dalykai buvo aiškinami labai išplėstai, su daug bla bla bla). Dėstytojas dr. S. Tessaris irgi neypač.
Computational Linguistics (stream, 26/30). Kursas gan įdomus, bent iš pradžių, vėliau truputi nusibodo. Dėstytoja dr. R. Bernardi irgi nebloga. Per paskaitas nagrinėjom teorinius pagrindus, kaip sudaryta žmonių kalba ir kaip iš sakinio „ištraukti“, ką jis reiškia. Temos: Context Free Grammars, Categorial Grammars, Lambda Calculus, Lambek Calculus ir pan. Per pratybas programavom ProLog'u.
Similarity Search (stream, pažymys 30/30). Super kursas ir dėstytojas – dr. N. Augsten. Kurso pagrindinė tema – Approximate String Matching. Tai yra kaip tiksliai ir efektyviai surasti duombazėje panašias simbolių eilutes („string“). Nagrinėjami metodai remiasi arba „String Edit Distance“ arba „Tree Edit Distance“.
Data Warehousing and Data Mining (magistrų kursas, pažymys 26/30). Iš esmės tai yra du kursai su dviem dėstytojais. Pusė semestro mokaisi „Data Mining“, pusė semestro „Data Warehousing“. Paskaitų ir kreditų šis kursas irgi turi dvigubai daugiau nei kiti. Net nežinau, kodėl jį padarė kaip vieną kursą, o ne kaip du. Man Data Mining dėstė dr. M. Kacimi, o Data Warehousing dr. J. Gamper. Abu dėstytojai šitą kursą dėsto pirmus metus, anksčiau vienas iš kursą dėsčiusių buvo lietuvis dr. A. Mažeika. Girdėjau atsiliepimų, kad jis buvo žiauriai griežtas. Ypač iš MIFo atvažiavusius lietuvių studentus „mylėdavo“. Su naujais dėstytojais, manau kursas truputi palengvėjo, nors ir dabar nebuvo labai lengvas. Šiaip man įdomesnė buvo Data Mining dalis, Data Warehousing buvo truputi nuobodi. Data Mining spėju numanot maždaug apie ką yra. O Data Warehousing buvo apie duomenų bazės kūrimo teorinius pagrindus: kokią schemą reikia naudoti, kad duomenų bazė veiktų greičiau, užimtų mažiau vietos, būtų patogesnė ir pan.
